- kuntušas
- ×kuñtušas (brus. кyнтyш, l. kontusz) sm. (1) 1. KI577, M psn. toks feodalinės Lietuvos ir Lenkijos bajorų švarkas (žemiau kelių ilgumo): Apsidarę buvo vyriški su kuntušais, su taratatkomis ir su žiuponais senų dienų M.Valanč. Po žaliuoju kuntušėliu JV28. 2. skarmalas: Pas ją visokių kuñtušų pilna Skr. Pasiėmusi savo kuntušus ir pabėgo Vyž.
Dictionary of the Lithuanian Language.